Ant stogo :D

Buvo šaltas, kupinas sniego, šeštos valandos rytas. Jau tuo metu Rubis pasivaikščiodamas gatvėmis matė, jog jau vyksta darbas. Vietomis buvo net po pusės metro aukščio, po lijundros užšalusiu paviršiumi, sniego pusnys. Kaip ir aišku, skirtinguose Šinkomo kvartaluose, darbas ėjosi nevienodai. Turčių ir vidutiniokų kvartaluose greitai atėjo nindės su fuuton elementu ir nupūtę visą sniegą, pasiėmė pinigus ir sau ramiausiai išėjo, o vargšų kvartale vis vargsta kažkokie senukai su kastuvais, kurie kartu sudėjus gaus kelis kartus mažiau pinigų nei tas greituolis su fuuton elementu. Taigi kaip visada, Rubis trumpai žvilgčiodamas pastebėjo, kad nieko negalinčius menkystas Šinkomo miestelėjai kaip pridera išnaudoja.

Rubis čia ne šiaip sau ėjo - kaip visada ieškojo kokios naujesnės, dar neatsibodusios treniruočių vietos. Nusprendė kad tai gali būti dviaukštis ar triaukštis namas su tiesiu stogu, todėl tokį susiradęs, jis greitai atsidaro ant to stogo ir pasidėjęs kuprinę, trumpai apšilo ir užsidėjęs dar daugiau svarmenų ant kojų, ėmė daryti nedidelius bet greitus šiuoliukus.

Nors ir atrodė, kad viskas labai ramu, bet Šinkomo miestelis niekada nebūdavo ramus. Tiesiog kartais drumstis būna mažesnis. Staiga visi žmonės apsuko vieną parduotuvė, o tiksliau parduotuvės lauką. Tenai juodu gaubtu užsidengęs žmogus su viena ranka iškėlęs šinobį, kuris kasinėjo sniegą. Tasai vargšelis, jau duso ir beveik buvo praradęs sąmonę. Visi žmonės komentavo šį įvykį, vieni juokėsi, kiti apgailestavo. Iš kalbų buvo galima išgirsti, kaip žioplys bepusdamas sniegą pataikė grumstą juodajam per nugarą. Staiga juodasis metė šį vargšelį į sieną, kai jis nukrito sėdomis. Aplink ta juodąjį du šinobiai prišoko ore. Iš kairės skrido spyris, o iš dešinės kumštis. Bet abu buvo sustabdyti tomis pačiomis dalimis. Kumštį pagavo su dešine ranka, o koja nublokavo su kairią koja. Pasukęs dešinę pėdą, juodasis persisuko taip trenkdamas iš dešinės rankos spardikliui, ir spirdamas kumščiukui. Deja, tie vargšeliai nusinešė dar kelis žiūrovus, beskrisdami. Tuo metu, jau žiūrovai buvo pakraupia, tik keli sugebėjo juoktis, o spyris per galvą jaunikliui, kuris bebuvo leisgyvis, dar labiau sukrėtė publiką. Tie smūgiai privertė jam nusiimti gaubtą. Tai buvo Takis, bet mažai kas žinojo jo veidą. Jis pyktai nusišypsojo ir tyliai nusižvengė, kai tiesiog dingo prieš akis, jis vėl įsiliejo į miną, bet jo kraujo troškimas sklido pro visą miestą.

Rubis jau buvo padaręs nemažai šuoliukų ir jau buvo apšilęs, kai pamatė tą vaizdą, kai juodas, raumeningas žmogus aptalžė kitus. Tada jis sustingo ir nė nekrusteldamas kelias minutes žiūrėjo, kol sumąstė prieiti arčiau ir pasidomėti. Taigi nošokęs nuo stogo, jis neskubėdamas bėgo link sumuštųjų. Viską apžiūrėjęs ir akimis nulydėjęs juodąjį, jis garsiai paklausė, kad per tą visą šurmulį visi girdėtų "Kas jis toks?" Tada keli žmonės į jį atsisukę pažiūrėjo, bet nieko nesakė, o po kokių dešimties sekundžių, prie jo priėjo taip pat raumenų trūkumu nesiskundžiantis vyras ir tarė "Koks tau skirtumas kas jis toks? Mieste tokių kaip jis yra labai daug, todėl jis net neįsimintinas. Aš galiu padaryt lygiai tą patį" ir po tų žodžių jis galingai užsimojo ir norėjo trenkti Rubiui į galvą, bet jis to neleido ir kelis metrus atsitraukęs atgal, padarė kelis rankų ženklus ir kažką sušnabždėjo. Aišku buvo tik tas, jog tai buvo iliuzija, nes raumeningasis greitai atsiklaupė ant kelių ir susiėmė už galvos. Tada Rubis, kaip kad dažniausiai, tyliai pasakė "Eilinis raumenų kalnas, kuris bijo iliuzijų...", todėl tam besikankinant, Rubis išsitraukė savo kardą, leido į jį chakrą, kad jis taptu ugninis ir dūrė ugniniu kardu tiesiai į kaklą. Tas raumeningasis kokias tris sekundes klykė lyg mažas vaikas, o tada mirė. Po šių įvykių, Rubis dar garsiau paklausė "Kas ten toks buvo?"

Takis tuo tarpu žiūrėjo į visą tai iš minios. Rubiui surėkus, jis tyliai nusijuoke ir pradejo eiti nuo įvykio vietos. Nuejus kelis metrus, jis atsitrenke į kazkokį vyrą. Takis veide matėsi tokia didelė šypsena, jog vyras net kruptelėjo ir neveltui. Juodai apsirengęs prieš jį vyras, sulenkęs kairią ranką su ištiestais pirštais, staigiai ją ištiesė. Vyrukas net nesuspėjo sureguoti kai pas jį atsirado skilė plaučiuose. Takis greitai ištraukęs ranką nuėjo toliau. Tasai vyras surėkė visu savo balsuir tuojau krito. Jo balsas virpėjo kai jis žiūrėjo į nueinantį siluetą. Tačiaau jis nebuvo venintelė auka. Takis beeidamas nužudė dar du vyrus ir mažą mergaitę. Lavonų akys buvo nukreiptos link vienas kito, išskyrus mergatės, kuri žiūrėjo link didelio namo, kurio vartai buvo atidaryti.

Rubis pribaigęs savo priešą, jau buvo pametęs tą juodąjį iš akių, bet greitai jį atrado iš krentančių lavonų. Tada neskubėdamas ėjo link jo ir galvojo "Jei mane žmonės vadino manijaku, tai kaip reikėtų pavadinti jį..." Iš pradžių Rubis galvojo kad šis gotiškai apsirengęs vyras bus tik normalus žmogus su nemenka jėga, bet jis pamatė, kad ir visai nesilpni vyrai nuo jo krito, o jis yra pakankamai žiaurus, kad užmuštų nekaltą mergaitę. Tuo labiau jis niekada nėra matęs, kad kažkas vien tik kumščio pagalba galėtų padaryti skylę plaučiuose. Taigi susikaupęs ir viskam pasiruošęs Rubis artėjo prie juodojo ir būdamas maždaug už dviejų metrų nuo jo nugaros, paklausė "Kas tu? Tu kažkoks keistas jei žudai mažas niekuo dėtas mergaites."

Takis nusisukęs nuo Rubio viską girdėjo. Jam baigus jis kiek nusijuokė ir tarė neatsisukdamas: "O ką 'dėto' turėjo tie vyrai? Žmogaus gyvybė nieko verta, ypač tokių 'nieko dėtų'. Jie nepakeis pasaulio, tai ir jiems nesant, niekas nepasikeis. Kaip Dievas duoda gyvybę, taip aš atimu." Pabaigęs jis vėl juoktelėjo ir pradėjo ramiai daryti rankų ženklus, kurie neturėjo matytis Rubiui. Tada tyliai tarė: "Suiton Supin Suihou" Ir aplink iš oro pradėjo atsiradinėti burbuliukai, kai kurie nykščio dydžio, kiti plaštakos. Jie visi lėtai judėjo aplink Taki. Kuris tik tada apsisuko ir pažiūrėjo link Rubio, bet nežiūrėjo tiksliai į jį, nes girdėjo, kad nužudė žmogų su genjutsu pagalba. Apsidairęs tarė: "O ko tu taip ieškai bėdos, juk matei kaip visai be priežasties žudžiau žmonės, o kad tu manęs nuteisti atėjai tai netikiu, nes pats lengvai gali būt teisiamas už žmogžudystę" ir jis vėl juoktelėjo.

Išklausęs juodojo teiginį apie gyvybę, Rubis nusišypsojo ir pats prakalbo "Man šiaip tas pats ką tu žudai, tik šiaip neįprasta, kad toks vyras žudytų tokią mergaitę..." Tada jis padėjo vieną žingsnį į priekį ir išgirdo juodąjį kažką šnabždant. Kai jis atsisuko apsuptas burbuliukų, Rubis susimąstė, nes jam atrodo šis veidas kažkur matytas, bet šio žodžiai apie bėdos ieškojimą pertraukė Rubio mintis, todėl jis atšovė "Man didelės priežasties žudyti taip pat nereikia, aišku, išskyrus mažas mergaites. O apie bėdas? Aš jų neieškau, man tik reikia geros kovos, o dabar tokia ir gali būti. Matosi tu jos irgi nori" Tada Rubis įbedė akis į jį ir buvo pasiruošęs viskam.

Takis išgirdęs jo atsakymą, nusijuokė ir pats ramiai tarė: "Kovos gal ir ieškau, bet dar neradau, kas man ją suteiktu. Tu taip pat nebusi tas..." Su lyg tais žodžiais jis išsitraukęs iš gaubto kišenės kelis šurikėnus metė į Rubį tiesiai, nors ir jie skrido greitai, jie buvo per daug lengvai išvengiami. Tuo tarpu Takis vieną ranką lėtai paslėpė už nugaros. Toji kairioji ranka pradėjo daryti rankų ženklus, kol priekinė dešinioji išsitiesė su stačiai atstatytu delnu. Sulyg tuo momentu, kai šurikėnai turėjo pasiekti Rubio buvimo vietą. Takis trenkė koja per žemė, prieš tai sumurmėdamas prieš nosį: "Doton saka kireme " Prieš Taki išlindo gal tris kartus už jį patį didesnis akmens luitas. Takis su paslėpta kairiąja ranka greitai trenkė per akmenį, ir tas susiskaldė į daug skeveldrų. Visos skeveldros skriejo į Rubio buvimo vietą ir aplink ją. Tik šitos skeveldros lėkė dideliu greičiu, užtektinai kad įsmigtų į treniruotą kūną. Takis, padaręs technikas, garsiai nusijuokė ir riktelėjo: "Atsargiai!" Tuo tarpu visi burbulai dar skrajojo apie Taki, kai jis pradėjo lėtai eiti pirmyn ir ieškoti Rubio po visur, danguje šonuose, net už nugaros.

Rubis iš viso nesitikėjo, kad Takis su juo sutiks kovoti, tuo labiau kad pradės daryti šitiek galingų ėjimų. Pirmųjų šurikenų jis visiškai neišsigango, net dėl įdomumo buvo išsitraukęs kardą kad juos atmuštų, vietoj to kad paprastai pasitrauktų. Bet jau ta greitai skriejanti akmenų kruša jį privertė nerimauti. Kadangi nėra bukas, spėjo ir apmąstyti apie tuos burbuliukus. Jam jie atrodė kažkokie įtartini, bet jų funkcijos Rubis tiesiog nespeliojo, nes neturėjo tam laiko. Pamatęs kad tų skeveldrų labai didelis pulkas ir kad tikriausiai nespės pabėgti, Rubis kiek nuliūdo, kad turės naudoti vieną iš savo geriausių technikų, todėl nedarydamas jokių rankų ženklų, jis labai tyliai, kad net pats nelabai suprastų jei nežinotų, tarė "Mugen: Bunsan Bodi." Tai yra Rubio sukurta iliuzija (kaip ir visos jo iliuzijos), kuri pavertė jo kūną iliuziniu. Po to jis pašoko, o tuo tarpu kiaurai jį praskriejo kokia dešimtis skeveldrų. Praskridus šioms skeveldroms, Rubis taupydamas tikrai reikalingą chakrą, savo kūną atvertė į paprastą ir būdamas ore, nusiėmė ir numetė žemyn savo "toninius" svarsčius.

Takis sulaukęs rezultato ir nustebęs į šitą techniką, ramiai stovėjo. Kai Rubis nusiiminėjo svarsčius, jis pasinaudojo ta galimybė. Truputi pakėlęs koją ir staigiai ją šveitęs šonan, kad net dulkės pakilo, Takis pradingo ir atsiradės akimirksniui toli nuo jų vietos, pakartojo judesį ir šį kartą atdūmė už Rubio. Takio ranka jau buvo sulenkta ir jis paleido smūgi link Rubio taip, kad jis nuskristų link burbulų, kurie lėtai judėjo link Takio. Pats smūgis buvo sulėtintas, bet tik tam, kad atsitrenkus jis vėl pagreitėtų, taip darydamas mažiau žalos, bet taikinys skrieja su didesne jėga. Prieš smūgi jis tyliai pasakė Rubiui: "Aš noriu tos technikos..." Takio veide matėsi šypsena, bet jo akys greitai judėjo, bandydamos išanalizuoti visus judesius. Nors ir priešininkas judėjo užtektinai greitai, bet Takiui jis buvo vis tiek daug kartų lėtesnis, nes Takis nemoka susilpninti savo galimybių.

(OOC: lb gražiai frm padarei ir nepyk jei pirmus kovos postus biski overpowered busiu)

Takiui greit atsiradus Rubiui už nugaros, Rubis išsigando ir pagalvojo, kai jau buvo atsisukęs ir užmetė akį į jį"Nesu lėtas ir labai silpnas, bet dabar tokiu jaučiuosi...Jis akimirksniu atsidaro už manęs, o jo jėgą jau mačiau... Neturiu daug raumenų ir labai dideliu kaulu stiprumu nepasižymiu, todėl tokia pati skylė gali atsirasti ir manuosiuose plaučiuose." Tada jis suprato, kad greit ir kažką gero turi padaryti, kad išgyventų. Todėl apsisukęs 180 laipsnių, kad būtų prieš Takio veidą, jis su abiejomis rankomis suėmė jo vieną. Žinojo, kad jis greit panaudos kitą ranką todėl jis silpnai atsispyrė nuo jo ir supratęs, kad jie ore ir kad Takis nežiūri žemyn, tai reiškia jis tikrai mato dangų, Rubis padarė kelis rankų ženklus ir tyliai tarė "Mugen: Sora no Mai." Ši iliuzija aktyvuojasi, kai priešas mato dangų, o taip tikriausiai ir yra. Priešui susidaro toks vaizdas, kad iš debesų susidaro didžiulės ietys ir dideliu greičiu skrenda į jį, o iečių žala, nors ir jos iliuzinės, yra tokia pati kaip ir tikrų, tik kad nėra atveriamos žaizdos.
Tuo tarpu Rubis žiūrėjo žemyn, nes už kokių penkių sekundžių jau tikėjosi būti ant žemės.

Takis truputėli nustebo pamatęs, Rubio suktuką ore, bet tai jo neišblaškė. Jis laukė kažkokio judesio ir jam sugavus ranką bei atsispyrus nuo jo, jis pradėjo juoktis. Taki sutramdęs juoką jo paklausė: "Koks tikslas buvo tau atšok nuo manęs, jei toks ir buvo mano planas?" Takis norėjo Rubi nutėkšti į link jų judančius burbulus. Po atsispyrimo jis nusileido ant kojų ir pažvelgęs į dangų pastebėjo jau atskrendančias ietis. Jis nusišypsojęs tarė: " Jei čia ietis, tai čia arba taijutsu arba genjutsu..." Jis su lyg paskutinę sekundę sulaukė tų iečių ir tada su savo greičiu pritūpė ir iššoko iš kelio. Toliau stovėdamas kokie 5 metrai nuo jo buvusios vietos jis pradėjo šnekėti. "Spėju, kad čia genjutsu, nes tu jau parodei vieną įdomią genjutsu. Gal ir klystu, bet jei aš teisus, tai tau dar reikia tobulinti techniką, bent jau kaip užimti priešininką, kol jie nukris. Nes man buvo išvengti per daug lengva... Gerai tu man patinki... Jei tik išgyvensi kovą, turėsiu tau pasiūlymą." Jis toliau laukė ir žiūrėjo, kaip viskas susiklostys su burbuliukais ir Rubiu.

Pagaliau Rubiui nusileidus ant žemės, jis apsidairė ir pamatė, jog burbuliukai buvo visiškai prie pat jo. Jis jau iš Takio žodžių suprato, kad tie burbuliukai nebus paprasti muilo burbulai, todėl jam būtų geriau pasisaugoti. Tada jis užsigalvojo apie Takio pasiūlimą "Jei mirsiu - jis bevertis, jei būsiu bėjėgis - gal ir vertėtų priimti jo pasiūlymą, jei tai išsaugos man gyvybę, bet jei turėsiu šansų - šioje kovoje jį pribaigsiu ir spjausiu į visus pasiūlimus." Tada jis labiausiai pradėjo galvoti apie jo nuomenę geriausią - kaip nugalėti jį. Jis žinojo, kad kenjutsu bus beprasmis dalykas, nes jis turės būti prie pat Takio, o dėl Genjutsu jis dar nežinojo. Todėl kai burbuliukai jau buvo beveik palietę Rubį, jis pagalvojo "Viskas arba nieko" ir ėmė bėgti link Takio.

Takis nusišypsojo, kad jo priešininkas lygiai taip pat sulaukė paskutinės sekundės. Rubiui pradėjus pulti, Takis nusijuokė ir tarė: "Tiek kartu jau daviau atsikvėpti, tikiuosi netyčia tavęs nenudėsiu." It tada jis pradėjo daryti rankų ženklus, kai tarstelėjo "Doton Saka Kireme " Jis vėl trenkė per žemė su koją ir prieš jį vėl iššoko tris kartus didesnis akmuo už jį. Už akmens jis tarė: "Sveikinu, jau seniai tiek daug ninjutsu nenaudojau" O tai jau gerai ant jo matėsi, jis buvo kiek susikūprinęs ir jau buvo išbėgęs prakaitas. Tačiau Takis toliau viską akylai stebėjo ir jo smūgis į akmenį nebuvo nė kiek lėtesnis. Vėl akmuo susiskaldė į daug dalelių ir skriejo link Rubio pusės. Prisiminęs, Rubio techniką, jis nieko nelaukės atsispyrė nuo žemės ir pilnu greičiu puolė į šoną o po to už savo burbulų, tai kad tarp Takio ir Rubio butų burbulai. Tenai jis pradėjo kaupti chakrą į dešinę ranką ir padarė kelis ženklus, laukdamas Rubio technikos. Bekaupdamas chakrą jis jau pajuto, kad išnaudojo apie 60 % jos. Paprastai, jo taip nevargintų, bet jis jau seniai nebuvo panaudojąs daugiau nei 20%.

Rubis nedelsė ir nelaukė, kol akmenų krūša pasieks jį, todėl gana greitai pamatęs, kad Takis akimirksniu atsirado šone prie burbulų, jis ten ir pasuko. Bėgo jis link Takio iš visų jėgų, net naudodamas chakrą, dėl to kad pabėgtų nuo krūšos ir kad gretai atsirastų prie Takio. Tikriausiai Takis jau buvo supratęs ką Rubis darys, bet visgi Rubis plano nekeitė ir būdamas per metrą nuo burbuliukų, vėl tyliai, kad net žmogaus ausis neišgirstų, tarė "Mugen: Bunsan Bodi." Tada jis bėgo kiaurai burbuliukus ir toliau bėgo, mėgindamas kiaurai pralysti pro Takį ir išsitraukęs kardą norėjo smogti, kai jau bus jam už nugaros.

Takis dar kartą nusišypsojo, Rubio atkaklumas jam patiko. Jis leido jo priešininkui jį pulti. Sulaukęs kol Rubis bus prie pat jo, jis silpnai smogė su kairiąja ranka. Aišku ji tiesiog praėjo. Visam Rubiui pralindus Taki, jis pasisuko kad pamatytų kaip į jį taikoma kardu. Takis tam tik nusijuokė. Sulaukus to kirčio, jis truputi atsitraukė, keli centimetrai nuo kardo ilgio. Vėl sugrįžęs, jis tarė: " Tu bandei mane nugalėti prisiartinęs? Tuo mane ir nuvili." Jis naudodamas visą savo greitį paleido smūgį per kardo neaštriąją pusę. Nors ir chakros nuovargis jautėsi, jis tik daba pradėjo naudoti savo fizinę buklę, todėl dar lengviausiai judėjo. Burbulai judėjo link jo, o akmenų krušos didžiąją dalį sustabdė burbulai. Į juos atsitrenkė akmenys nuskrisdavo į šoną, mažesni net sutrupėdavo.