Gyvenamųjų namų kvartalas.

Informavęs mokinius Yoshida patraukė į maisto prekių parduotuvę. Apsipirkęs ėjo link savo namų , diena jau buvo įpusėjusi ir krentantis sniegas buvo spėjęs paslėpti visus kelius. Jis jau buvo sugalvojęs testą naujiesiems mokiniams „Jiems jis tikrai nepatiks“ patenkintas mąstė.

Į tą pačią parduotuvę įžengė ir Araidas. Jam vos kojas pervilkus namo po alinančių treniruočių, jį pasitiko pamotė ir liepė nueiti nupirkti maisto. Net nespėjus nusiprausti, jis toliau sunkiai kojas vilkdamas ir nužigiavo įvykdyti įsakymo. Vos įžengęs pro duris, jis tyliai, bet pakankamu garsu pasisveikino su pardavėja, kuri jau jį pažinojo, tada apsižvalgė ir pamatė savo mokytoją, todėl drąsiai priėjęs prie jo tarė "Dar kartą sveiki, mokytojau."

Išgirdęs pažįstamą balsą atsisuko:
-Sveikas Araidai. Kaip laisvadieni leidi?- paklausė norėdamas palaikyti kalbą. Tada ant jo kojų pamatė svarmenis-nepersunkei treniruojasi?- vėl užklausė ir prisiminė savo treniruotes kai buvo jaunesnis.

Araidas vos vilkdamas nuvargusias kojas ir eidamas artyn tarė "Čia tik viena pora svarsčių. Šiandien jų vien tik ant kojų buvo trys." Tada Araidas pasižiūrėjo į skaidrų stiklą ir pamatęs savo atvaizdą jis susigėdo: jis buvo visas suprakaitavęs, riebaluoti plaukai ir visas šlapias, bei kvapas nekoks. Taigi nors ir taip atrodė, mėgino ilgiau pasikalbėti ir sužinoti koks yra mokytojas, todėl atsakė į antrąjį klausimą "Štai koks laisvadienis" pasakė rodydamas į svarsčius, tada tęsė "Nors Chuuninų egzaminas dar toli, bet jam pradėjau ruoštis, tik kardo technikų dar nemoku, bet patėvis gavo šio kardo aprašymus, todėl bus žymiai lengviau." Po šių žodžių, jis perbraukė ranka kaktą ir pajautęs auskarą, jis iš išgąsčio net garsiai pagalvojo "Užmiršau prieš treniruotę auskarus išsiverti... Girdėjau kad su jais nėra labai gerai smarkiai suprakaituoti..." Tada jis išsivėrė auskarą iš dešiniojo antakio bei du auskarus iš kairiosios ausies. Tada kad nesijaustų kad tik vieno jo yra klausiama, jis pats paklausė "Kokio amžiaus jūs tapot chuuninu?"

Išgirdęs jaunuolio klausimą , susinervavo:
-K...k..k...k..ke.... Gal tau bus įdomiau sužinot kada aš Geninu tapau?-bandė išsisukt nuo klausimo- Žiūrėk nepersistenk su treniruotėm rytoj jūsų laukia siurprizas.- bandė išgąsdinti Araidą.-Kaip matau tu užsidegęs tapt kardininku?-tęsė kalbą,

- Kardininku ir Chuuninu - gretai atšovė Araidas ir truputi stabtelėjęs, vėl tęsė - Bet čia tik pradžiai tiek mažai. Vėliau reikės išmokti ir daug kitų technikų, tuo labiau visą gyvenimą chuuninu nežadu būti... - susimąstė nuleidęs galvą. Tada jis pagalvojo kad dar siekia įkurti savo sidabro dirbinių parduotuvę, bet tai nutylėjo ir pagalvojęs apie rytdienos užduotis, jis vėl prašneko:
- Rytoj pilnų jėgų tikrai nebusiu, bet galit rinkti kuo sunkesnes užduotis. Tikiuosi aš jas ištversiu ir įdomu ar komandininkai ištvers - po šių žodžių jis susimąstė apie komandininkus ir pasiėmė savo jau nupirktus maisto produktus.

Yoshida nusišypsojo ir išlėto pradėjo eiti:
-Man patinka tavo ryžtas , tikras šinobis turi pasitikėt savimi.-Jaunuolio užsispyrimas priminė pačio tikslą tapti Hokage-Bet turi ir blaiviai mastyt-pridėjo prie minties.
Kiek paėjęs stabtelėjo ir pasižiūrėjo į mokinį:
-O dėl chuunino egzamino nesijaudink, po kol kas mano visi mokiniai išlaikė iš pirmo karto- pasigyrė savimi.

Araidas kiek sunerimo "O jei aš neišlaikysiu ir būsiu pirmu jo mokiniu kuris neišlaikė iš pirmo - bent jau trečio karto, nes turiu dar du komandininkus..." Tada ryžtingai pažiūrėjo į mokytoją ir tikėdamasis kad išlaikys iš pirmo karto, jis ėjo link durų ir tarė "Viso, turiu ruoštis."

[exit]