Visko pradžia

Ankstyvas rytas, už lango šviesu vien nuo sniego. Akademijos kabinėtas 34. Klasė tuščia ir švari. Trys eilės suolų po šešias vietas. Ramią tylą sudrumsčia durų girgždėjimas. Durys atsidaro ir išlenda galva, Aki galva. Jisai su pilna šypsena įeina į kambarį. Jis girdėjo pranešimą, jog šiandien bus suteikta komanda. Ką tik pabaigus akademija, jis buvo paliktas be komandos, nes buvo trukumas laisvų mokytoju.
Apsidairęs aplinkui ir pasirąžęs, jis apsidairė aplink kambarį. Priėjęs prie lentos ir pasiėmęs kreidą. Jis nupiešė kiškiuką, besišypsanti lygiai taip pat kaip ir jis. Priėjęs prie suolų, jis atsisėdo ant stalo pačiam pirmam suole iš dešinės (suolai po tris kėdes). Pasižiūrėjęs į laikrodi pamatė, kad jis pusvalandžiu ankščiau atėjo, bet dėl to nenuliūdo. Aki toliau šypsojosi ir laukė.

Atsidarė durys ir pro jas įėjo žmogelis. Apsidaręs jis pastebėjo kitą žmogų sėdintį pačiam pirmam suole.
- Labas, - pasisveikino Adel ir uždarė duris. Žvilgtelėjo į lentą ir šyptelėjo. - Panašus į tave, - tarstelėjo ir atsisėdo į suolą prie lango, trečioje eilėje. Už lango snigo tirštai, bet merginai tai patiko. Stebėdama kaip mažos snaigės prilimpa prie stiklo, susikimba tarpusavyje ji svarstė į kokią grupę pateks. Giliai atsidususi Adel pagaliau atitraukė akis nuo lango ir žvilgtelėjo į laikrodį. Dar penkioliką minučių. Po kelių sekundžių ji vėl nukreipė akis į langą.

Kaori pasitaisė kojines ir dar kart įsitikinusi, kad viskas gerai įtraukė gilų oro gurkšnį, tada kiek nerimaudama pravėrė kabineto duris. Girgždesys ir štai ji jau viduje su dar dviem nepažįstamais asmenimis. Ji prikando lūpą ir nežinodama kur sėstis apsisuko. daug vietų su savais minusais ir pliusais nedavė jai ramybės. Galiausiai ji nužingsniavo link vidurinės eilės ir atsisėdo kuo arčiau lango. Zuikis ant lentos patraukė jos dėmesį, tačiau mergaitė greit jo nebematė, o paskendo linijose ir taškeliuose. Staiga jai šmėstelėjo, kad reikia prisistatyti. Tik ar jos klausys? Vienas atrodė pernelyg laimingas, o kita per daug paskendusi mintyse, jog atkreiptų dėmesį, todėl kaip atėjusi mintis ir dingo.

Likus penkioms minutėms, Araidas jau stovėjo prie durų. Nors jis atsikėlė tik prieš penkiolika minučių, bet šaltas vanduo ir rytinė mankšta jam padėjo visiškai atsibusti ir būti gana energingam. Kaip visada ant kūno turėjo labai daug sidabro ir nepaliko savo tiesiog žėrinčio ir labai galingo kardo, tiesa, kurio jis dar nebuvo įvaldęs. Apranga buvo tamsi. Taigi dar truputi apsižvalgęs ir kiek pasitaisęs plaukus, jis gana ryžtingai atidarė duris, galvodamas apie naują komandą. Tik įžengęs, jis pamatė dvi paneles ir vieną bendraamžį berniuką. Padėjęs dar keletą žingsnių, jis pakėlė ranką, taip gana savotiškai pasisveikindamas. Tada dar kartą apsižvalgęs jis nuėjo į paskutinės eilės vidurinę vietą ir atsisėdo, kojas užmetęs ant stalo.

Kaeda linksmas keliauja į akademiją "Pagaliau gausiu komandą" jo akys spindi iš laimės. Nesunkiai suranda kabinetą. Pamato , kad vėluoja viena minute. Greit įsiveržia ir įbėga į klasės vidury:
-Sveiki- sušunka. Apsidairęs pamato , kad mokytojo dar nėra. Pradeda skaičiuot kitus šinobius:
-Mūsų tik penki?-kiek pasipiktinęs bando įsitikint. Nuėjęs prie palangės atsisėda ir laukia atsakymo.



Yoshido eina koridoriumi ir skaito lapą. Iš kažko nusijuokia „Vaikas be pavardės.“ Priėjęs kabinetą pasižiūri į laikrodį. Vėluoja dviem minutėm. Įžengia į klasę , atsistoja per vidurį. Apsidairo „Lyg ir visi“ :
-Sveiki.- kiek stabteli , bet po poros sekundžių tęsia- Pradžiai norėčiau visus pasveikinti baigus akademiją. Taip pat norėčiau užjausti... Nes jūsų tinginių dienos baigėsi. Nebeliks jokių vaikų žaidimų.
Pasakęs trumpą kalbą išsitraukia lapą iš kišenės:
-Kadangi jus jau Geninai visus suskirstysim į komandas po tris mokinius.-trumpam užtilo.- Taigi Kaeda Hitobito , Adel Bonfield ir Aki Renshuujou. Jūsų komanda 5.-Vėl užtilo.- Araidas , Kaori Nakamura ir Tategami Kokoro. Jūsų komanda 6. Gal kas ne aišku?-pabaigai prideda.

Kaori pažadinta iš savo minčių krūpteli, pasisuka į katik atvykusįjį.
-Atrodo, kad taip... -taisydamasi nusmokusias kojines neaiškiai tarsteli, tada pasiremia galvą ranka ir ima sukti plaukus ant piršto,-beja, aš Kaori Nakamura.
Laukdama atsakymo ji žiūri pro langą ir vaizduotėje jungia snaiges į piešinius.

(šiaip pas mus eina eiliškumas bet pirmai temai atleisim)
Aki pamatęs įėjusi Šinobį jam nusišypsojo. Išklausęs jo pranešimo, labai apsidžiaugė. Jis suprato kad vaikiškų žaidimų neliks, tik suaugusiųjų žaidimai. Jam labai parūpo kokie bus tie žaidimai. Pakeldamas ranka, jis išrėkė iš vietos " O kur mūsų mokytojas?!". Pačios mergaitės pasakymo negirdėjo, bet pradėjo dairytis, norėdamas sužinoti, kas jo komandoje. Pirmiausia nužiūrėjo blizganti berniuką, jis jam pasirodė keistas. Sekantis buvo pavėlavęs berniukas, jisai pasirodė užtektinai normalus, todėl ilgai į jį nežiūrėjo. Po to pasižiūrėjo į abi mergaitės, jos buvo labai išsiblaškiusios. Viena iš jų buvo linksma pradžioje, bet dabar skleidė niūrią nuotaiką, todėl nei prie vieno vaiko nepribėgo, pats linksmiausias jam pasirodė mokytojas, todėl spoksojo į jį.

Įėjus Šinobiui ji atitraukė žvilgsnį nuo lango ir klausėsi ką šis sakė. Išgirdusi savo vardą nusišypsojo ir dairėsi po klasę žiūrėdama ar kas sureaguos į savo vardus. Tuomet ji laisvai galėtų surasti kas jos komandoje. Deja... Ji nieko nepastebėjo. Visi tik dairėsi. Adel tik dabar pastebėjo, kad atėjo dar keli vaikinai ir mergina. Atsiduso ir tyliai kreipėsi į prieš save esantį žmogysta.
- Ei.. Tu kurioje komandoje? Penktoje ar šeštoje? - paklausė ir sumirksėjo lyg jai kas į akis būtų patekę. Pasitrynusi kairę laukė kol tas atsakys.

Išklausęs visus šio patyrusio nindzės ir kitų žodžius, Araidas gana garsiai atsiduso. Tada iš lėto pasuko galvą, tuo pačio metu trindamas abu savo kairės ausies auskarus. Pažiūrėjęs jis suprato jog kažko trūksta, bet jam tai nebuvo įdomu, jam tik rūpėjo kas jo mokytojas. Todėl jis vėl iš lėto pakėlė ranką ir tarė "Araidas...." Tada nuleido ranką ir nukeldamas kojas nuo stalo, paklausė "Kas mūsų mokytojas?" Laukdamas atsakymo jis pasižiūrėjo į lentą kur buvo kažkokia keverzonė, bet tai jam nepatiko, todėl nuleido galvą ir tiesiog laukė.

Įėjus mokytojui Kaeda nusišypsojo ir pradėjo klausytis ką pasakys. Išgirdęs savo vardą bei du kitus ir , kad jie komandoj nusišypsojo. „Ačiū dieve... Pagaliau aš būsiu komandoj.“ Mintyse padėkojo ir klausėsi toliau. Po kalbos išgirdo merginos už jo klausimą. Atsisuko su šypsena:
-Aš penktoje , o tu?


Yoshida išklausė visus klausimus , palaukė kol mokiniai nutils:
-Aki... Pats norėčiau žinot į šį klausimą atsakymą. Mano spėjimu tas tinginys dar miega.-tada atsisuko į Araidą.- Jūsų komandos mokytojas bus Yoshida Izumi Hyuga... Oj visai pamiršau tai aš.-kiek kvailai atsakė. Tada nužvelgė savo būsimą komandą ir jau pradėjo kurt planus kaip juos nukankins:
-Daugiau klausimų negirdėjau tad eisiu prie reikalų. Rytoj 8 ryto penkta komanda renkasi trečiame treniravimosi lauke. Šešta komanda taip pat 8 ryto ketvirtame lauke.- nusisukęs priėjo prie lentos pradėjo ją valyt:
-O dabar galit eit pasimėgauti paskutine laisva diena.


Kaeda išklausęs mokytoją išėjo iš klasės ir laukė kitų.

Aki išklausęs mokytojo, staigiai išbėgo iš klasės ir suriko berniukui esančiam už durų, ištiesdamas delną ir rodydamas 5 pirštus: "Penktoji Komandą!!!!! aš Aki. " Be galo didelė šypsena išsiviepė Aki veide. Jis buvo labai laimingas dėl, pagaliau gautos komandos. Jis nesulaukęs atsakymo nu šuoliavo koridoriumi. Atsisukęs atgal, jis surėkė: "Ko jūs ten taip ilgai? Einam į treniravimo laukus!!!!!!" Vėl net nelaukdamas atsakymo nubėgo prie išėjimo, ir išbėgo laukan net neatsigręždamas.
[exit]

Araidas atsisėdęs įdėmiai klausė, po to pamąstė "Hyuuga..... turėtų būti geras ir griežtas mokytojas.... Tikiuosi išmokins mane įvaldyti savo nelemtą kardą." Po to vėl apsidairė tikėdamasis, kad Tategami ir Kaori prisistatys, bet to greitai nesulaukęs, taip pat ir nesulaukęs rytdienos, Araidas išsitraukė savo kardą ir ėjo link mokytojo. Priėjęs prie jo, jis ištiesė ranką lyg duodamas jam tą kardą ir paklausė "Gal žinote ką nor apie tą kardą? Norėčiau jau per šiandien išmokti padaryti kažką įspudingo su juo." Tada jis išsitempęs stovėjo ir laukė.

- Aš taip pat, - šelmiškai nusišypsojo vaikinui. Tada išgirdo komentarą apie jų komandos mokytoją. - Šaunu. Jis tinginys. Kaip aš ko naujo išmoksiu? - susiraukė, bet jos veide greitai nutviesė dar vienas šypsnis, nes žmogelis, kurio vardo ji dar nežinojo išlėkė iš kabineto iškėlęs penkis pirštus ir šūktelėjo vardą Aki. - Eime paskui jį? - paklausė savo komandos nario, kuris logiškai išmasčius, turėjo būti Kaeda. - Beje aš Adel.
Atsistojusi patraukė link treniruočių laukų.

Kaori kurį laiką sedėjo nė nekrustelėdama, kol pagaliau viską suvokė. "Na ir kankynė... Tikiuosi mano komadoje normalūs." pagalvojo ir apsižvalgė. Visi jau buvo palikę savo vietas, tik ji viena sedėjo. Pagaliau visai pabudusi iš minčių pakilo iš savo vietos ir jau ėjo link išėjimo, bet tada pastebėjo vaikiną kalbantų su mokytoju Hyuga "Araidas.. kas jis" išsigandusi, kad gali būti pastebėta nudelbė žvilgsnį kitur ir išėjo už durų norėdama jo palaukti.

Yoshida išgirdo Araido balsą. Iš lėto atsisuko, vos pamatęs ištiestą kardą šoko atgal ir atsitrenkė į sieną:
-Araidai negąsdink taip.- po to išgirdo klausimą , apžvalgė kardą. Trumpai pagalvojo ir pradėjo atsakinėt nuo galo- Na per dieną nieko neišmoksi , reikia skirt daug laiko norint matyt gerą rezultatą. Ir yra viena problema nesu didelis Kenjutsu specialistas. Tad nieko apie tavo kardą pasakyt negaliu. Ryt parodysi man savo sugebėjimus tada įvertinsiu ir paieškosiu tau tinkančios technikos.


Kaeda stovėjo. Prabėgus linksmam vaikinui nusišypsojo „Turbūt su juo gerai laiką leisim“ jau norėjo eit , bet pamatė prieinančią merginą:
-Kaeda Hitobito- prisistatė merginai- Na galim- pradėjo eit- Tikiuosi jis eina link kavinės , nes aš išbadėjęs.

Praeidama pro Kaeda papurtė galvą.
- Juk turėjai girdėti, kad jis kvietė į treniruočių laukus, - pakreipė galvą ir kiek patylėjo. - Aš taip pat išalkus, bet man smalsu. Be to manau ir Aki bus alkanas, tik to dar nesuvokia, - žvilgtelėjo į Araidą, į jo kardą. - Jis keistas, - suraukė nosį. Mergina, kuri dabar buvo kitoje grupėje jai buvo taip pat nesuprantama. Ji tyli ir iš pradžių atrodė nešneki. Adel buvo smalsu ar ji ir toliau tokia bus. Mergina tiesiog nestygo vietoje, nes labai norėjo bėgti ir skubėti. Ją domino treniruočių laukai, nematytas mokytojas, kankino gurgiantis pilvas ir noras surikti visiems "ALIO, žmonės! Eime linksmintis", bet ji tylėjo ir stebėjo. Kaip visada.

Kaen nusipirkęs guminukų pakelį, nusprendė neiti tiesiogiai į klasę o atsisėdęs patogioje vietoje, ir matydamas visų lupas tiesiog juos pastebėti nuošaliau. Atsistojęs ant patogios medžio šakos ir jau akyse įjungęs sharingan jis kramtė guminukus ir stebėjo klasėje vykstančius įvykius. Pamatęs išbėganti vaiką šiek tiek apsidžiaugė, kad jo komandoje bus entuziastingų mokinių, tik jis tikėjosi jog jam rupės ne žaidimai, o rimtos treniruotės tada, vėl pažiūrėjęs į klasę jis toliau skaitė iš lupų ka jie visi kalbėjo. Pamatęs Yoshida kiek niudžiugo "O Hyuuga gal jis ką nors žinos apie ją... Bet ne š neturėčiau apie tai su juom kalbėti. Tada nužvelgęs merginas kiek susimastė, ar su jomis bus sunku ar jomis bus lengva manipuliuoti. Tad sukramsnojęs paskutinį guminuką jis nušoko žemyn ir atsistojo prie akademijos durų taip laukdamas Kaeda ir Adel. Priš šokant žemyn jis garsiai sušvilpė kad Aki išgirstų ir sugrįžtu atgal.

Išgirdo švilptelėjimą. Nenoriai, tiesiog instinktyviai pasisuko ton pusėn. Ten aiškiai stovėjo jų mokytojas.
- Šaunu, - burbtelėjo. Sučiaupusi lūpas ji timptelėjo Kaedą už rankos mostelėjo galvą ton pusėn. - Ką manai? - paklausė. Ji taip norėjo jaustis laisvai, bet nesisekė. Šita aplinka ją dusino. Ji abejojo ar sutars su visais. Mokytojas jai taip pat nebuvo malonus. Iš galvos niekaip neišėjo komentaras. Pradėjo trypčioti vietoje lyg norėtų į tuoletą. Adel nekantravo, norėjo judėti, kažką daryti. Neiškentusi priėjo prie vyro. - Jūs mūsų mokytojas?

Araidas gana maloniai ir atidžiai išklausė mokytojo žodžius ir linktelėjęs galvą bei tardamas "Ačiū" jis ėjo iš klasės. Ėjo jis nuleidęs galvą ir mąstė ne apie treniruotes ar mokytoją, bet apie varžovus - kitus geninus, kuriuos jis turės nugalėti per chuunin egzaminą. "Lengvai nugalėsiu, jei būsiu įvaldęs kardą ir jo slaptas technikas" , pagalvojo Araidas, jau pakeldamas galvą. Tada jis pamatė panelę, kuri buvo toje pačioje klasėje, todėl jos drąsiai paklausė "Labas, kurioje komandoje esi?"

Araidui išėjus Yoshida užbaigė valyti lentą. Tada išėjo , užrakino klasę ir dingo tarp koridorių.

Kaeda su mergina priėjo prie šinobio. Jo pilvas urzgė ir jis norėjo baisiai valgyti:
-Jus tas tinginys?-pasidomėjo. Jo pilvas suurzgė garsiai ir jis susigėdęs truputi atsitraukė:
-Pasigaunam Aki ir einam valgyt-pradėjo vadovaut.

Jos pilvas taip pat sugrojo maršą.
- Jis transuoja, - sukryžiavusi rankas ant pilvo pašnairavo į duris, tada į mokytoją.
Jos mintys jau klaidžiojo po kavinės vidų ieškant laisvo staliuko ir valgant ramen ar kaip jis ten vadinasi. Dar kiek patrypčiojo nužvelgdama Araidą.
- Tu teisus. Eime sučiupsim Aki ir keliaujame valgyti, - Adel apsisuko eiti iš čia.

Araidas pastebėjo, jog sustingusi panelė nekalbėjo, todėl pamojo ranka ir ėjo namo išnaudoti savo paskutinės dienos, tikėdamasis kad kažką naujo išmoks.

[Exit]

Kaen išgirdęs vaikų pilvų garsus nusišypsojo ir tarė "Eime susirasime Aki ir užsuksime kur nors pavalgyti". Baigęs jis apsisuko ir lėtai ėmė žingsniuoti link miesto centro puses galvodamas apie praeities įvykius, tačiau jo veide liūdesio bei širdgėlos nebebuvo.
[Exit]

- Pagaliau, - jos veide nutvieskė šypsnis ir ji patenkinta, kad bent pusė jos maldų buvo išklausyta nusekė mokytojui iš paskos svarstydama ar Aki tikrai bus treniruočių laukuose. Jis pasirodė labai smagus ir... aktyvus. "Jei nerasime jo penkiolikos minčių bėgybe mirsiu. Mano pilvas tiesios įdubs."
[Exit]

Kaori supratusi, kad pražiopsojo Araidą pasitaisė nusmukusią iki pat kulkšnies kojinę ir pasuko namų link.
[exit]