Trečiasis Laukas

Ankstus rytas Kaen jau buvo atsikėlęs, ir mastė apie ateinančią dieną ir savo komandą. Prisiminęs apie visų pasakojimus jis žinojo kad jie visi yra stiprūs, turintys tikslą ir šinobio gyvenimui pasiruošę. Jam tik viena nedavė ramybės, vis prisiminimai iš praeities, tačiau Kaen stengėsi nukreipti savo mintis kita linkme. Tad ilgiau nebesidėjęs namuose jis pasuk miesto link ir užėjo dar į parduotuvę, jam reikėjo užsipirkti guminukų.

Lauke nebuvo pakankamai šiltą, kad galima būtų mėgautis oru, bet veikiant kažką judraus nebuvo taip ir šaltą. Taigi beeinat į treniruočių lauką, Kaen mastė apie savo sharingan, "Reikia kažką daryti, kad tai nepasikartotu...". Kai visai nepastebėdamas atsidūrė savame lauke. Taigi susiradęs medį užšoko ant patogios šakos, ir kramsnodamas guminukus laukė savo mokinių.

Nors oras ir nebuvo šiltas, jis buvo užtektinai giedras. Aki dar keliasdešimt minučių prieš susitarimo laiką atbėgo, nes neprisiminė kada tai vyks. Atbėgęs iš namų, jis buvo pilnai žvalus ir energingas. Apsidairęs aplinkui, jis nieko nematė. Kiek pastovėjus jam kuoktelėjo puiki mintis. Išsitraukęs iš savo mažosios tašytės virvę jis pribėgo prie medžio. Surišęs mazgą, jis padarė ale spąstus, kurie dar buvo paslėpti sniegu. Prie medžio atrėmė, iš daug šakų padarytą lėlę, kuri baisiai atrodė, nes jis ja padarė per kelias minutes. Truputėli pagalvojus, Aki nusiėmė striukę ir uždėjo ją lėlei. Jam buvo šalta, bet juk pokštai daug svarbiau. Toji lėlė iš tolo galėjo būti kiek panaši į susikūprinusi ir susirietusį Aki. Jis pats įlipo į medį su virvės galu ir laukė kol kažkas ateis.

Suskambus žadintuvui Kaeda greit pašoko iš lovos. Lyg net nebūtu miegojęs. Apsirengė ir greit nubėgo į virtuvę. Pasidarė daug sumuštinių ir arbatos. Viską susidėjo ir grįžo į savo kambarį. Susikrovęs kuprinę pasižiūrėjo pro langą. Nors buvo tamsu , o pats oras nekoks jis buvo laimingas.

Trumpai pasižiūrėjęs nusprendė keliaut , nenorėjo vėluot į pirmą treniruotę. Persimetė keliais žodžiais su tėvais , jie buvo ne ką mažiau laimingi nei jis. Eidamas link treniruočių lauko užkando sumuštinių , išgėrė arbatos.

Po pusvalandžio kelio pagaliau pamatė lauką. Priėjęs arčiau ir Aki. Nusišypsojo ir suriko:
-Ei... Aki!- ėjo link jo , bet atsako taip ir nesulaukė. Priėjęs arčiau padjo ranką ant peties , bet greit atšoko pamatęs , kad tai tik lėlė.

Blūdija tarp laukų Adel, klausosi muzikos per ausinuką. Eina į muzikos ritmą. Tam tam, tam tam, tam tam...Sustoja ir pakelia galvą.
- O.. Kokie žmonės, - išvysta tolyje Aki su striukę, Kaeda šalia ir... mokytojo nėra. Tiksliau, jo nematė. Patrypčiojusi vietoje ji persibraukė plaukus ir nuskubėjo. - Sveiki, - linksmai tarė priėjusi prie komandos narių. Žiūri į tą lėlę, nesupratusi kas čia, susiraukia. - Lėlė? O Aki kur? - apsidairo. - E... Baksnotojau... - išsitraukia ausinukus iš ausų ir įsideda į kišenę.