Ketvirtas laukas

Yoshida saldžiai miegojo. Išgirdęs žadintuvą tingiai išsirito iš lovos. Nusiprausė , išgėrė kavos ir suvalgė porą sumuštinių. Jau norėjo išeiti , bet pamatė lapuką. Įdėmiai perskaitęs nusišypsojo. „Du atkrito liko vienas... Jis bus mano tobuliausias mokinys.“ Su naują žinia ėjo link treniruočių laukų.

Oras buvo gana bjaurus nei šalta , nei šilta. Sniegas buvo pradėjęs tirpt. Pamatęs treniravimosi lauką žvilgtelėjo į laikrodį „ 7,38 , kadangi jis vėluos... Turbūt kaip visi. Dar turiu truputi laiko.“ Išsitraukė iš kuprinės paklodę , ją patiesė. Atsigulė ir nusprendė dar trumpai numigt.

Adel kaip tik plovė savo pusryčių lėkštę, kai į virtuvę atėjo tėvas. Pasisveikinusi su juo padarė jam pusryčius. Žvilgtelėjusi į laikrodį ji sunerimo ir pradėjo skubėti. Netyčiomis sudaužė savo mėgstamiausią puoduką, todėl užtruko tvarkydama duženas. Nekreipė dėmesio, kad tėtis burnoja dėl jos neatsargumo. Užbėgusi į savo kambarį ji persirengė ir atidariusi langą peršoko ant medžio. Nenorėjo dar kart pasimatyti su tėvu, nes tas vėl skaitytų moralą apie atsargumą kovojant ir taip toliau. Ji norėjo greičiau patekti į treniruočių laukus. Nulipusi medžio šakomis atsistojo ant kietos žemės. Pakėlė galvą į viršų, pažvelgė į dangų, o tada apsisukusi nubėgo link laukų.


Eidama ji žvilgtelėjo į laikrodį ir nustebo. Nejaugi ji pradės ateidinėti laiku? Šypsodamasi atėjo į paskirtą vietą ir išvydo kažką apsigaubusį antklode. Tikriausiai Aki. Norėjo jam spirti už tai, kad vakar ją baksnojo. Kaip tarė taip padarė. Bakstelėjo bato galu tam žmogui į užpakalį ir greit stryktelėjo kelis metrus į priešingą šoną. Nusisuko nuo gulinčiojo ir dairėsi į šonus.

Yoshida jau buvo spėjęs užmigti. Sapnavo kažką smagaus , bet kai buvo pažadintas iškart pamiršo. Po spyrio į sėdynę pradėjo mosikuotis rankom ir kažką neaiškaus murmėt:
-Aahgh... Dar...... Pen... Penkias minutes...

Trumpai pamurmėjęs apsivertė ant kito šono ir pradėjo knarkti.

Atsisuko į murmantį apie penkias minutes Aki. Prieina ir pasilenkusi pasižiūri į jį. Staiga atšoka.
- Wooow... - išpučia akele si spokso į jį. - Čia ne Aki... - prikandusi lūpą ji atsiduso ir apsisukusi nušlepsėjo lauk iš šito lauko. - PAsiklydau.. vėl.. - sumurmėjo sau panosėj. Vėl atsiduso ir atsisuko, pažvelgė į besikilnojantį, nuo kvėpavimo, kalniuką. - Ate, miegantis drauge,- padarė dingau.

[exit]